- knabis
- 1 knãbis sm. (2) 1. nedidelis kablys, kobinys: Pasisuko knãbis, ir nebegaliam užkabinti lango Yl. Šis knabis tam skietuo par storas, negal prakišt pro langiuką Krg. Visi knabiai yr išpjauti iš šluotražio Krg. Meškerės knabiai Šts. Brėželiai, dūreliai, knabeliai: nėko neišskaitau, kad akys nebšvieta Šts. ║ gembė: Pakabink kepurę ant knãbio Mžk. 2. Plng kobinys bulvėms kasti, kapstukas: Ka būtų knabis, galėtumiam eiti bulvių rauti Slnt. Su knabiu bulvės kasti geriau Ms. ^ Atbukęs kaip knãbis Krtn. 3. Skd šnek. kipšas.
Dictionary of the Lithuanian Language.